動詞
词源
源自 con- + calcō。
读音
- [koŋˈkul.ko]
- [kɔŋˈkʊɫ.koː]
释义
踩踏
壓迫
蔑視,輕視
Debita Episcopis oboedientia infringitur, eorumque iura conculcantur.
1832,Gregory XVI,Mirari Vos:
词形与写法(4)
| 词形 | 标注 | 转写 |
|---|---|---|
| conculcō | canonical | |
| conculcāre | 現在不定式 | |
| conculcāvī | 完成主動式 | |
| conculcātum | 目的動名詞 |